nėra nieko baisiau kaip tas tuščias lapas pradžioj, kai nežinai kokio velnio čia vėl atsiradai.

Po to prisimeni, kad per fiziką (?) sugalvojai parašyti 6 įrašus apie vasarą savo šuniuko 6-ojo gimtadienio proga. ir tada tai atrodė gera idėja. kad ir kaip bebūtų ištiesų. Laibūnie!

worlds-appart-from-bonaparte.part1

if nothing last forever, say, can i be nothing?



  i have became another child 

 i wake to see the world go wild.

 A.Ginsberg

išties, sunku grįžti tai į tai,ką palikai. bet neišėjus negali sugrįžti, taip? sunkumai prasideda pamokomis ir baigiasi gerokai giliau nei ašarų bliūde po mylimojo akim.

Čia sugrįžau norėdama išeiti iš visų metų, kurie baiginėjasi. Iš visų nesąmonių, kurias padariau, taip pat tų dalykų, kurie mane atgrindė čia ir dabar.  Dabar manau, kad per šitus metus nieko daugiau protingo neveikiau kaip tik vaidinau paukščių paradą: gulbės giesmė - suvažinėtas balandis - feniksas iš pelenų - erelio skrydis.. Pokšt! irvėlišnaujobepaliavosatgaivosnutūpimo. Bet gal to ir reikėjo, kad likčiau valgančios pandos pozoje?
Taip pat prisimenu ir tai, kas išklausė gulbės klyksmą, padarė dirbtinį kvėpavimą balandžiui, už sparno patraukė feniksą ir saugojo erelį nuo šūvio.

tai kas padėjo man paleidžiu mygtuku į viešąją erdvę:

+  jaučiu ir gyvenu tik šiandien
+  moku iš karto
+  nekomplikuoju
+  gyvenu ir leidžiu gyventi kitiems (dirbu su savimi)
+  pirmiausia - svarbiausi dalykai
+  laikausi nugalėtojų
+  skubu iš lėto
+  neanalizuoju, o veikiu iš karto.

 but don't think twice it's alright. 

La valse de la Printemps

Dabar Ketvirtadienis, aš sėdžiu namie, o mano kojos šąla.


Keista, kad tik dabar supratau kokia laiminga esu. Mano gyvenimas nuostabus, tik reikia tinkamo apšvietimo ir gero soundtrack'o. O tai yra. Jaučiuosi lyg ką tik būčiau gimus ir nežinočiau ką veiki, bet tik žiūrėčiau pro langą lyg pirmą kartą. kad ir paskutinį.


Visada galvojau, kad kokiu nors metu, kažkokiomis aplinkybėmis gyvensiu Paryžiuje. Žinot: mažas butukas, nedidelės gatvelės pilnos šviesos ir mažutis gėlynėlis ant palangės. Važiuoju dviračiu, aplink pilna žmonių, o aš jaučiu viską ką jaučia pirmą kartą ten atvykę turistai. Kiek žmonių prieš mane apie tai svajojo?





O šiandien pajutau, kad visas Paryžius gyvena manyje ir man nebereikia tikrojo. Taip, man iš dešinės pro langą matosi pilki namai, kažkur toliau žydri, bet buki dangoraižiai, o pažvelgus žemyn valkatos su maxinos maišais, bet juk aš galėčiau visą tai pamilti. Su visu tuo gimiau, ir nieko nebepadarysiu.nebepakeisiu. Tai viena iš mano dalelių, kad ir kuo bebūčiau. Nes už tų pilkų namų matosi saulė. Nes tuos bukus dangoraižius užstoja medis, o tie benamiai jau miega.

 Aš važiuosi į Austiją ir tebūnie Pavasaris!

 

taip pat - - 

•   tapau valgymo mašina: mama mano, jog augu, aš manau, kad storėju.
• maniau, kad taupausi mainų programai, bet pasirodo --- drabužiams.
• visą mėnesį svarstau tuštybės manyje klausimą.
• dėjau ant visų klasiokų, kuriems patikau - jie kelia per didelius reikalavimus.
• pastebėjau, kad dabar parašau tik vieną įrašą per mėnesį. 
• visi galvoja apie vasarą, aš apie rudenį. aš n e ž i n a u ką daryti.
• knygų mugėje nusipirkau kerouac'o knygų. nesuprantu kokio velnio. jų yra bibliotekoje. aš jas visas perskaičius.
• kitą savaitę +10 ir man kažkaip keistai vienodai