pirmadienis, gegužės 28

worlds-appart-from-bonaparte.part1

if nothing last forever, say, can i be nothing?



  i have became another child 
 i wake to see the world go wild.
 A.Ginsberg

išties, sunku grįžti tai į tai,ką palikai. bet neišėjus negali sugrįžti, taip? sunkumai prasideda pamokomis ir baigiasi gerokai giliau nei ašarų bliūde po mylimojo akim.

Čia sugrįžau norėdama išeiti iš visų metų, kurie baiginėjasi. Iš visų nesąmonių, kurias padariau, taip pat tų dalykų, kurie mane atgrindė čia ir dabar.  Dabar manau, kad per šitus metus nieko daugiau protingo neveikiau kaip tik vaidinau paukščių paradą: gulbės giesmė - suvažinėtas balandis - feniksas iš pelenų - erelio skrydis.. Pokšt! irvėlišnaujobepaliavosatgaivosnutūpimo. Bet gal to ir reikėjo, kad likčiau valgančios pandos pozoje?
Taip pat prisimenu ir tai, kas išklausė gulbės klyksmą, padarė dirbtinį kvėpavimą balandžiui, už sparno patraukė feniksą ir saugojo erelį nuo šūvio.

tai kas padėjo man paleidžiu mygtuku į viešąją erdvę:

+  jaučiu ir gyvenu tik šiandien
+  moku iš karto
+  nekomplikuoju
+  gyvenu ir leidžiu gyventi kitiems (dirbu su savimi)
+  pirmiausia - svarbiausi dalykai
+  laikausi nugalėtojų
+  skubu iš lėto
+  neanalizuoju, o veikiu iš karto.

 but don't think twice it's alright.