mano savaitė pakibusi tarp rugių ir bedugnės.
Tik isteriškai bėgioju po rugius
tarsi negalėčiau nukristi
tarsi niekaip nuo čia nepabėgčiau.
Po nakties agonijos atėjo dienos tamsa, o dabar tik lempos šviesa.
O šiaip sušalusi važiavau traukinuku ir nesuprasdama kodėl negalėjau nusišypsoti. Juk viskas praeis taip kaip aš praeinu.
