o jis yra tik tai kas lieka kai dažai nubyra
ir kiek aš besistengčiau vistiek išaušta rytas
kai vietoje manęs nubunda kažkas kitas
Aš joju ant žirgo ir minia skiriasi į puses, kurių pakraščiuose gėris, o viduryje aš. Laiminga, neliesta, su karūna. Pro mano plaukus saulė šviečia ir nėra nieko kito, kas mane sužeistų. Tik aš ir mano žirgas. nesbarbu koks, tik kad su sparnais.
Viskas yra gerai, tik, kad būtų drugelių mažiau aplinkui. Aš ne lempa, manau tai visi turėjo žinoti. Kažkoks žmogus man pasakė, kad galiu visko ko noriu. beveik patikėjau. kaip gaila tai buvo mama. ja pasitikėti būtų daugiau nei protinga. būti ar nebūti , kai už lango -25.
