Keista, kad tik dabar supratau kokia laiminga esu. Mano gyvenimas nuostabus, tik reikia tinkamo apšvietimo ir gero soundtrack'o. O tai yra. Jaučiuosi lyg ką tik būčiau gimus ir nežinočiau ką veiki, bet tik žiūrėčiau pro langą lyg pirmą kartą. kad ir paskutinį.
Visada galvojau, kad kokiu nors metu, kažkokiomis aplinkybėmis gyvensiu Paryžiuje. Žinot: mažas butukas, nedidelės gatvelės pilnos šviesos ir mažutis gėlynėlis ant palangės. Važiuoju dviračiu, aplink pilna žmonių, o aš jaučiu viską ką jaučia pirmą kartą ten atvykę turistai. Kiek žmonių prieš mane apie tai svajojo?
O šiandien pajutau, kad visas Paryžius gyvena manyje ir man nebereikia tikrojo. Taip, man iš dešinės pro langą matosi pilki namai, kažkur toliau žydri, bet buki dangoraižiai, o pažvelgus žemyn valkatos su maxinos maišais, bet juk aš galėčiau visą tai pamilti. Su visu tuo gimiau, ir nieko nebepadarysiu.nebepakeisiu. Tai viena iš mano dalelių, kad ir kuo bebūčiau. Nes už tų pilkų namų matosi saulė. Nes tuos bukus dangoraižius užstoja medis, o tie benamiai jau miega.
Aš važiuosi į Austiją ir tebūnie Pavasaris!
taip pat - -
- tapau valgymo mašina: mama mano, jog augu, aš manau, kad storėju.
- maniau, kad taupausi mainų programai, bet pasirodo --- drabužiams.
- visą mėnesį svarstau tuštybės manyje klausimą.
- dėjau ant visų klasiokų, kuriems patikau - jie kelia per didelius reikalavimus.
- pastebėjau, kad dabar parašau tik vieną įrašą per mėnesį.
- visi galvoja apie vasarą, aš apie rudenį. aš n e ž i n a u ką daryti.
- knygų mugėje nusipirkau kerouac'o knygų. nesuprantu kokio velnio. jų yra bibliotekoje. aš jas visas perskaičius.
- kitą savaitę +10 ir man kažkaip keistai vienodai