manęs

keliuosi anksti
kur saulė rytuos
žiūriu į vaikus
su karo lazdom
vaikai neliesti,
nors Dievą mylėk,
jų raudos atsiveria
beorėm erdvėm
ir kelias vaikai,
beveik neliesti,
jų sielos man kvepia
bedvasėm mintim